- zelnius
- 1 ×zel̃nius (nlt.) sm. (2) Mžk, Skrb, Žeml mokinys, padėjėjas: Prisistatė jau du zelniù Vkš. Kitą kartą šuva nuėjęs pas vilką ir pristojęs par zelnių, norėdamas išsimokyt arklius pjauti Sln.
Dictionary of the Lithuanian Language.
zelnius
Look at other dictionaries:
zelnius — 2 ×zelnius sm. žr. zelnierius: Nesa jis meldėsi Pono aukščiausiojo, tas pastiprino jam jo ranką, idant jis pasmaugtų stiprųjį zelnių (orig. ſielniu), ir paaukštinojo ragą savo žmonių BBSir 47,6 … Dictionary of the Lithuanian Language
